Apklausų rezultatai:

Ar esate patriotas?
20 - taip
7 - ne
3 - nežino 

Ar minite Lietuvos vėliavos dienas? 
20 - taip
10 - ne

Ar manote, kad lietuviai tegiamai žiūri į svetimšalius? 
15 - taip
31 - ne

Ar manote ,kad Lietuvos atributika (vėliava, herbas, himnas) yra pakankamai gerbiama? 
14 - taip
16 - ne

Ar pakankamas Lietuvos gyventojų tautiškumas? 
37 – iš dalies
42 – pakankamai 
21 - jo visai nėra 

Ar pateisinate lietuvių išvykimą iš Lietuvos? 
19 - taip
11 - ne 

Eksperimento - tyrimo  metu rodėme žmonėms spalvų paletę, kurioje buvo trys Lietuvos vėliavos spalvos ir žiūrėjome, kiek žmonių pasirenka vieną, kiek dvi, kiek tris, o kiek nė vienos iš trispalvės spalvų. Apklausus 37 žmones vieną Lietuvos vėliavos spalvą pasirinko 24 žmonės, dvi - 15, tris-3, o nė vienos Lietuvos vėliavos spalvos nepasirinko 2 žmonės.

Žinių patikros parodė, kad 7 iš 10 žino Žalgirio mūšio datą, 4 iš 10 žino, kas buvo pirmasis Lietuvos prezidentas, 7 proc. apklaustųjų nežinojo, kas yra dabartinis Lietuvos prezidentas ir tik 11 proc. žinojo, kada priimta dabartinė Lietuvos Konstitucija. 

Spalio 25 - 26 dienomis dvejose Jonavos mokyklose – Jonavos Senamiesčio gimnazijoje ir Jonavos Jeronimo Ralio vidurinėje mokykloje pristatėme savo projektą, darėm diskusiją tema „Tautiškumas mokyklose. Ar jis yra ir ar jo reikia. Kur prasideda tautiškumas“. 

Šiuo projektu priėjome išvados, kad Lietuvoje tautiškumo yra, tačiau jis pas mus yra gan „tylus“ ir pasireiškia tik per krepšinio varžybas. Diskusijų metu nusprendėme, kad reiktų linksmiau minėti visas Lietuvos vėliavos dienas ir minėti taip, kad apie minėjimus žinotų visas miestas. Supratome, kad pagrindinė tautiškumo nebuvimo problema – valdžia ir kad vis dėlto viskas susiveda į materialumą – nėra stimulo mylėti Lietuvą. Vienintelį stimulą gali suteikti aukštesni atlyginimai ir mažesni mokesčiai – tuomet lietuviai neišvažiuotų gyventi ir dirbti į kitas šalis ir jaustųsi laimingi savo tėvynėje.

JTO Jonavos skyriaus pirmininkė 
Justė Karpavičiūtė